DESCRIPTION:
Bellisima canzone Lituana che parla di Nostalgia(dal greco nòstos = viaggio di ritorno)!Da ascoltare per la dolcezza della melodia e delle parole!

Septynis ilgus metus

Septynis ilgus metus mes gėrėm žiedlapių midų,

Bridom per kopas baltas ir žiūrėjome viens į kitą.

Septynis ilgus metus mano rūmuose žarstėme auksą

Ir kieme, tarp švelnių augalų,

Aš tau būriau meilę saldžiausią.



Bet tau reikėjo vėjų, ir sirenų klyksmo, ir laivų,

Nes likimas tau skyrė pavojus.

Aš tau siūliau meilę, ir nemirtingumą, ir turtus,

Bet tau per mažai, per skurdu.



Daviau aš tau gerti vandens užmaršties

Ir bandžiau ištrinti kelius tavos praeities.

Atlėgo tau namų ilgesys ir vaizdai sunkios patirties,

Bet vis tiek negalėjau išplėšti iš širdies

Praėjusių dienų atminties.



Ir todėl aš nežinau, kokia jėga

Liepė tau palikt mano salą,

Tai nemirtingų dievų valia kvietė tave į kelią.

Ir todėl aš stoviu viena tarp smilčių

Ir žiūriu, kaip kyla burės,

Neužteko sulaikyt man tavęs jėgų,

Tad išplauk man tu būsi pražuvęs.





Sett­e lunghi anni
Sett­e lunghi anni abbiamo bevuto il ne­ttare dei petali, Andavamo per le dune bianche e ci guardavamo. Sett­e lunghi anni nel mio palazzo abbiamo sparso loro E nel cortile tra le piante verdi, io ti ho incantato lamore. Ma tu avevi bisogno dei venti, del grido delle sirene e delle navi Perché il destino ti ha previsto dei pericoli. Io ti ho proposto lamore, limmortalità e i tesori, ma questo per te era troppo poco, troppo misero. Ti ho dato da bere lacqua della dimenticanza ed ho cercato di eliminare le strade del tuo passato.Ti sono passate la nostalgia di casa e le immagini dellesperienza difficile, però non sono riuscita a togliere dal tuo cuore la memoria dei giorni passati. Perciò non so quale forza ti abbia de­tto di lasciare la mia isola. Era la volontà degli Dei che ti chiamava al viaggio. Quindi sto da sola tra la sabbia e guardo come si alzano le vele. Non mi sono bastate le mie forze per tratt­enerti, Allora vai via per me non esisterai più.